krenėti

krenėti: krenė́ti, krẽna, -ė́jo intr. 1. braškėti, girgždėti: Kartis, veržiant vežimą, krẽna – gali ir lūžt Trgn. Važiuojant į namus ir pradėjo visos vežėčios krenė́ti Trgn. Atsargiai, žiūrėk, jau krẽna medis! Trgn. Jei bolka (sija) krẽna, tai kas nors mirs iš tų namų Trgn. | Girdėtis senio krenantis plaučių dainavimas rš. 2. bėgti, virsti: Visas svietas krena iš miestų ūlyčiosna rš. \ krenėti; iškrenėti; sukrenėti

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

iškrenėti — iškrenėti, ìškrena, ėjo intr. išmirti: Visi vaikai pačiam jaunume iškrenėjo, vienus tėvus palikę Vj. Visi kaip ąžuolai iškrenėjo (apie stiprių vyrų mirtį) Trgn. krenėti; iškrenėti; sukrenėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukrenėti — sukrenėti, sùkrena, ėjo intr. subraškėti: Nupjautas medis sukrenėdavo ir suvaitojęs griūdavo skersai upelį rš. krenėti; iškrenėti; sukrenėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Mark and share
Search through all dictionaries
Translate…
Search Internet

Share the article and excerpts